gailėti

gailėti
1 gailė́ti, gaĩli (gaĩlia), -ė́jo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per veidą Jnšk. Jam ne teip gailė́jo to berno, kaip to arklio LB220. Gailė́jo jam tos panos Lnkv. Gaĩli vaikų anksti kelti Ds. Ramink seną motinėlę, kad ji negailėtų Smn. Išeina mergelė verkdama, žaliųjų rūtelių gailėdama JD668. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdelė plyšo Mžš. | refl.: Jis gailėjosi tragiškai žuvusių žmonių P.Cvir. Aš tavęs gailiúos K. Jis nė savęs nesigaili J.Jabl. Gailisi mani žmonių MP266. A tau gi gaĩlis žirgelio, ar jaunųjų dienelių, ar tau gaĩlis brolelių pulko? (d.) Dglš. Anei man gaĩlis, anei aš verkiu, anei ašarėlės rieta Rš. Marti gailėjos tris nedėleles, sesuo trejus metelius StnD28. Man gailėtis nesgailė́jo, tik širdelę suskaudėjo Čb. Toks kietaširdis – dar jis ko gailė̃sis Gs. | Gailė̃sis jiejie, kad žentas išvažiavo J. Gailisi, kaip šunies įkąsta, neužsklendusi durų Žem. ^ Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs Krkl. Jaunas vedęs (jauna tekėjusi) nesigailėkis – užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Rz. Nesidžiauk radęs, negailė́k pametęs Nj. 2. šykštėti, taupyti: Statėm šalį, jėgų negailėjom (sov.) rš. Ji ir trupinių gaili rš. Ūbą lauko nenorėjo, molio puodo jai gailėjo KlpD83. Negigailėk teipag tada trupučio duonos žmogui jo MP105. Tokiam šlapume gailė́jau bristi čebatų Jnšk. | refl.: Mūsų valstybė nesigaili lėšų vaikams gerai prižiūrėti ir jaunimui auklėti (sov.) rš. Aš nègailiuos savęs pri darbo Nt. Prieplaukos rūmai įruošti tikrai šauniai, nesigailint nei pinigų, nei darbo P.Cvir. Sūnus taip pat šoko dirbti nesigailėdamas sveikatos rš. 3. užjausti: Dukteries da gailiù – nespaudžiu ant darbą Slm. Jis nė kiek savo močios (sergančios) negaĩlia Slm. 4. graužtis (ką padarius), krimstis, apgailestauti; daryti atgailą: Daiktas gailėtinas, jog žmonės ... daro ją (širdį) varstotu visų piktybių DP534. | Priversk savęsp žmones visas ..., jeib už griekus gailėtų Mž51. | refl.: Gailiúos, t. y. dýžiuos, kremtúos tą padaręs J. Aš gailiúos ... tai padaręs K.
◊ akių̃ gailė́ti kaktojè pavydėti: Našlaitei ne vienas kaktõj akių̃ gaĩli Rod.
\ gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; sugailėti; užsigailėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • gailėti — vksm. Gailėti nelaimi̇̀ngų žmonių̃, ligónio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gailėti — 2 gailėti, gaĩli ( ėja), ėjo intr. darytis gailiam, eiti gailyn (apie šarmą): Šarmas gailėja DŽ. | refl.: Šarmas pirma nebuvo gailus, o dabar jau gaĩlisi Lp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgailėti — 1 atgailėti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailėt, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailėti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailėk tu man tuos kelis rublius Rm. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergailėti — 1 pergailėti intr., pergailėti, pergaĩli ( ia), ėjo Slm baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. | refl.: Man gailėjos persgailėjo ir širdelę persopėjo Ad. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skųsti — skųsti, skùndžia, skùndė Š 1. tr., intr. H, R, Sut, KBII148, N, K, M, LL225, Rtr, DŽ pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Skùndei mane nekaltą – ką gavai: mane nepapjovė, nepakorė tėvas J. Skųsk, nedovanok: tegu neleidžia į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drebežyti — drebẽžyti, ija, ijo intr. pavydėti, gailėti: Dabar turbūt ana ir indų drebẽžija Lkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drebėti — drebėti, drẽba, ėjo intr. 1. Mž277, SD47,373, R, B būti apimtam dažno krečiančio judesio (dėl šalčio, baimės ir t. t.), virpėti, tirtėti: Sušalau, visas drebù Pn. Kūdikis iš šalčio drẽba K. Drẽba kaip apušės lapas Pn. Drẽba – net dantys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drežėti — drežėti, drẽža, ėjo intr., tr. nenoromis ką duoti, šykštėti, gailėti, šiaip taip išgalėti duoti: Baisiai ans drẽža, kad nė mirdamas nu jo cento neišgausi Varn. Kūlėm su spragilais ir tamso[je], kad drežėjo gaspadorius žibalo Varn. Ir buteliuką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”